2020 m. sausio 22 d., trečiadienis

5 būdai kaip pagerinti vaikų atmintį



Iš mokyklose mokomų skaitymo, rašymo, matematikos, socialinių ir kitokių mokslo šakų yra daug dalykų, kuriuos jūsų vaikas turi žinoti. Kaip galime padėti savo vaikui priimti ir įsiminti tokį kiekį naujos informacijos?
Kai paklausiame savo vaikų, kaip jų diena praėjo mokykloje, atsakymas, kurį dažnai galime išgirsti: „neprisimenu“. Net jei ir bandome klausti tokių klausimų kaip „ką darei sporto salėje“, jie paprasčiausiai neprisimena ir nenori kalbėti.
Iš tiesų mūsų neturėtų labai stebinti, kad vaikų atmintis po užimtos dienos susimaišo.” Vaikų darželyje vaikai žaidžia ir gerina socialinius įgūdžius, o mokykloje reikia papildomai apdoroti begale informacijos ir ją sutalpinti galvoje”, sako Lisa Dissinger, vaikų psichologė ir tėvų mentorė iš Pensilvanijos.  Iš 6-8 metų vaikų tikimasi, kad atsimins viską nuo dienos rutinos iki to, ką jie mokinasi mokykloje, nuo tos akimirkos, kai vaikai atsikelia, iki laiko, kada jie lipa į lovas. Jie automatiškai turi žinoti raides ir skaičius, kad galėtų pradėti skaityti, skiemenuoti, išspręsti matematikos problemas bei mokėti visą tai ir parašyti. Vietoj to, kad klausytųsi vaizdingų istorijų ar pasakojimų, jie turi atsakinėti konkrečius klausimus.
Atsižvelgiant į vis augančius akademinius reikalavimus, kai kurie vaikai pradeda jaustis neužtikrinti savo sugebėjimais prisiminti viską, ką jiems reikia žinoti ir kartais jie net gali pradėti save kaltinti sakydami: „aš jaučiuosi kvailas (-a)“. Vis dėl to labai svarbu, nuraminti vaiką, kad atmintis yra įgūdis kurį galima lavinti, kaip ir bet kokį kitą įgūdį. „Jūs taip pat  turėtumėte bendradarbiauti su mokytoja, kad įsitikintumėte jog jūsų vaikas neatsilieka nuo darbų“, pataria Dr. Dissinger.

Minčių galia
Atmintis nėra paprastas procesas ir 6-8 metų vaikai naudoja įvairias strategijas, kurios galėtų padėti jiems atsiminti informaciją. Tam, kad prisimintume reikia turėti gebėjimą keletą sekundžių saugoti informaciją (trumpalaikė atmintis), tada keletą minučių kol dorojama informacija (aktyvi darbinė atmintis) ir galiausiai ilgesniam laikui (ilgalaikė atmintis). Pavyzdžiui, nusirašant informaciją nuo lentos mokykloje, pirmiausiai vaikai turi įsiminti raidžių seką, tada jie turi persirašyti žodžius nepraleisdami daug laiko žvilgčiodami atgal į lentą. Daugelis sau šnabžda rašomus žodžius po nosimi arba garsiai kartoja raides, kad padėtų sau. Vėliau jie turės įsiminti žodžius rašybos diktantui.
“Kuo daugiau galimybių vaikai gaus treniruoti atminties raumenis, tuo lengviau jiems bus susitvarkyti su informacijos srautu mokykloje” teigia Dr. Dissinger. Štai keletas būdų, kaip galite padėti lavinti savo vaiko atmintį.

1.     Stenkitės gauti detalesnę informaciją.
„Tyrimai  parodė, kad tėvai gali daryti teigiamą poveikį ilgalaikės atminties vystymuisi kuomet į pokalbius apie praeityje įvykusius įvykius, susijusius su vaikais, įtraukia daugiau tikslių klausimų“ sako psichologijos docentė Catherine Haden. Pavyzdžiui, kai kalbate su vaiku apie ne senai vykusia kelionę į cirką, paklauskite „koks buvo tavo mėgstamiausias veikėjas?“ ar „papasakok kaip atrodė cirko aplinka?“ padėkite jam tai prisiminti.
2.     Žaiskite atmintį lavinančius žaidimus.
Tokie kortų žaidimai, kurių metu reikia surasti dvi vienodas kortas yra labai naudingi. Keliaudami automobiliu išbandykite tokius žaidimus kaip „Aš keliauju į pikniką ir su savimi pasiimu.“ kuriame kiekvienas per savo ėjimą prideda po vieną daiktą kurį pasiims ir turi pakartoti prieš tai visus pasirinktus daiktus. Atminties žaidimai  yra smagi ir labai naudinga veikla.
3.     Pritaikykite strategijas.
Paieškokite sprendimų, kuriuos pritaikant galite lavinti vaikų atmintį. Pavyzdžiui, kai mokote atskirti kur yra kairė , o kur dešinė ranka, duokite laikyti rašiklį dešiniąją ranka, paaiškinkite, kad dešinė ranka yra ta su kuria rašome. Įvairias kūrybines užduotis pritaikykite ir moksluose (daugybos lentelės ar abėcėlės mokymuisi).
4.     Mokykitės dalimis.
Jei jūsų vaikas turi išmokti eilėraštį ar žodžius klasės vaidinimui, padalinkite tekstą į kelias dalis ir pirmiausiai mokykitės sunkiausią. Mokymasis dalimis yra kur kas lengvesnis nei viso ilgo teksto.
5.     Praktika,  praktika, praktika.
Pasisiūlykite paklausinėti vaiką daugybos lentelės ar rašybos žodžių. Pabandykite garsiai pakartoti skaičius kartu, kad būtų lengviau įsiminti. Paklausinėję rašybą perrašykite ir paryškinkite sunkiuosius žodžius. Kai vaikas suvoks, kad atmintis yra aktyvus procesas, jis jausis protingesnis ir įsitikinęs, kad gali išspręsti sudėtingesnius dalykus.



2020 m. sausio 16 d., ketvirtadienis

Patarimai kaip padėti vaikui pamilti skaitymą.

Savo vaikus dažnai matome kaip nepriekaištingus, tobulai besielgiančius angelus, įsivaizduojame, kad jie su malonumu ims skaityti knygas bei domėtis literatūra, ypač, jei patys mėgstame skaityti. Bet, kaip ir daugelis tėvų norų, ši taip pat gali pilnai neišsipildyti.
Tai neturėtų būti keista. „Norime, kad vaikai skaitytų, tačiau jie patiria vis didesnį spaudimą tai daryti, ir tai gali užgožti šios nuostabios veiklos džiaugsmą“, - sako Nancy Carlsson profesorė ir knygos „Atgal iš vaikystės“ autorė. Žinoma, dalis to, kas daro skaitymą maloniu, yra mokėjimas sklandžiai skaityti. Tačiau „Tėvai neturėtų būti tie, kurie verčia mokytis ar matyti tai kaip svarbiausią dalyką“ teigia profesorė, „Tėvai paprasčiausiai turi skaityti kartu su savo vaikais.“ Kitais žodžiais sakant, pristatykite tai kaip smagų ir lengvą užsiėmimą. Knygos turėtų priversti jus juoktis ir šypsotis, perkelti į tolimus kraštus, paversti jus didžiausiu drakonu ir sukelti įvairias emocijas. Jei su knygomis elgsimės taip lyg jos yra magiškos ir vertingos, mūsų vaikai užaugs taip pat taip manydami.

Pradėkite nuo šių idėjų patvirtintų ekspertų ir mamų ir įvyks stebuklas.


1.     Muzikos klausimą paįvairinkite audio knygomis.
Taip, audio knygos skaitosi, kaip skaitymas ir jos turi teigiamą poveikį vaikų ir knygų santykiui. „Girdint kažką užtikrintai skaitant knygą, gali tapti puikiu būdu mokytis sklandžiai, raiškiai, greitai ir gerai skaityti tekstą“ teigia Elissa Mostransky skaitymo mokytoja ir keturių vaikų mama. Jos mėgstamiausios vaikiškos audio knygos yra „Šarlotės voratinklis“ ir „Stebuklingas namelis medyje“. Įvairių, gražių audio pasakų galite rasti: https://player.fm/series/vaiku-radijo-teatras

2.   Rodykite meilę skaitymui.
„Vaikai mokosi iš suaugusiųjų“ sako Schwartzas. „Jei užaugi greito maisto apsuptyje, tau patiks greitas maistas, jei užaugi knygų apsuptyje, tau patiks knygos“. Dviejų nenorių skaitytojų mama su džiaugsmu dalijasi: „Aš įsitikinu, kad vaikai mato mane skaitant, bet taip pat nepamirštu kalbėti su jais apie knygas. Pabrėžiu tai, kas dienos eigoje man primena istoriją iš knygos, nes noriu, kad jie pamatytų, jog knygos suteikia man džiaugsmą ir gali jį suteikti jiems“.

3.   Pasidarykite skaitymo kampelį.
Tylus, jaukus ir pilnas knygų kampelis skaitymui – būtinybė. „Vaikams patinka tvirtovės todėl galite pastatyti dvi kėdes ir apgaubti jas antklode“ sako Kristina Droskoski, skaitymo specialistė ir trijų vaikų mama. „Kartu su savo vaiku ruošiant skaitymo vietą, kurioje jis norėtų praleisti laiką, patį skaitymo laiką daro dar patrauklesnį“. Apsvarstykite paplūdimio temą: rankšluosčiai ant žemės, paplūdimio skėtis padėtas palei sieną, vandenyno plakatas, ir smėlio kibiriukai knygoms laikyti. Kitos galimybės: pirato įlanka, lietaus miškas ar erdvėlaivis.


4.   Padėkite atgaivinti knygas.
Raskite knygų, kurios įkvėpė vaiką ir atgaivinkite ją nauja patirtimi sako Dr. Carlsson-Paige. Jei jūsų trimetis mėgsta „Trys paršiukai“ pasaką nusiveskite jį pažiūrėti paršelių gyvai. Skaitote apie žvaigždes? Nueikite į planetariumą. Aplankykite vietas, kurios buvo aprašomos knygoje. Pasirinkite klasiką pagal kurią buvo sukurtas ir filmas – „Tiltas į Terabitiją“; „Liūtas, ragana ir drabužių spinta.“ arba „Čarlis ir šokolado fabrikas“ , knygas skaitykite kartu, po kelis skyrius. Kai baigsite surenkite perskaitytos knygos filmo peržiūrą kartu su šeima. Tai puikus būdas motyvuoti tuos, kurie nenori skaityti..

5.     Savo namus pripildykite knygomis.
„Apsupant vaikus knygomis nuo mažų dienų yra didesnė tikimybė juos jomis sužavėti“ teigia Alice Sterling Honig vaikų raidos ekspertė. Parinkite knygas pagal vaikų amžių, bei artimus jų kasdienybei, taip juos sudominsite ir jie pradės pastebėti knygas, susies jas su vykstančiais dalykais ir sustiprins susidomėjimą. Paieškokite knygų pagal temas, kuriomis šiuo metu domisi jūsų vaikas. Palikite jas bet kur (net ant automobilio grindų!) ir jie jas atras. “Nelaikykite knygų lentynose“ pataria Dr. Honig. „Leiskite mažiems vaikams liesti knygas,  nešiotis aplink, net pasiimti vandeniui atsparias į vonią“.

6.     Skaitykite garsiai, net tada kai jiems to nereikia.
„Garsus skaitymas padeda ir socialiniams įgūdžiams gerinti ir mokytis, todėl tame yra didelės vertės“ sako Dr. Carlsson-Paige. Vaikai mokosi skaityti ir mylėti geriausiai, kai per daugelį metų girdėdami nesuskaičiuojamas istorijas prasmingame kontekste. Klausymasis taip pat suteikia pavargusiems skaitytojams pertrauką ir lėčiau išvargins jūsų vaiką.


7.     Vizitus bibliotekoje paverskite nuotykiu.
Pasikliaukite bibliotekininkais – jiems mokama, kad skaitymas vaikams būtų stebuklingas. Patikrinkite skelbimų  lentą prieš eidami ieškoti knygų, kad sužinotumėte kokios veiklos galbūt vyksta. Įsiminkite tinklalapį, kad žinotumėte artėjančius įvykius. „Net jei vesitės savo vaiką į biblioteką, tarkime, ieškoti informacijos statybų projektui, jam tai  asocijuosis su linksmybėmis ir tai yra geras dalykas“ sako Droskoski. Gaukite savo vaikams  bibliotekos korteles. „Tai padės jiems sekti savo skaitymo  patirtį“ priduria ji.

8.     Mažiesiems skaitykite tas pačias knygas daug kartų.
Knygos skatina ankstyvą kalbos vystymąsi. Pirmiausiai vaikai pastebi paveikslėlius, tada  išmoksta versti puslapius, vėliau jie supranta, kad istorija kiekvieną kartą kartojasi – tai ankstyvo mokymosi skaityti pagrindai. Knygos, kurios  rimuojasi yra ypač naudingos: „Rimavimas padeda geriau suvokti fonetiką – atpažinti pasikartojančius garsus“, teigia Dr. Carlsson-Paige. „Vaikai mėgsta rimuoti, nes jie išmoksta eiles ir gali jas pakartoti“.

9.  Gaminkite.
„Kai ingredientai ir instrukcijos yra skaitomos lėtai daug kartų, tai pagerina supratimą“ pažymi Droskoski. Gaukite receptų knygą bibliotekoje ir leiskite savo vaiku išsirinkti patiekalą kurį kartu gaminsite. „Paprašykite vaiko garsiai perskaityti receptą, kol jūs ruošiate ingredientus“, siūlo Droskoski. „Tada pasikeiskite rolėmis“. Taip pat paprašykite išrašyti meniu – įtraukimas į rašymo žaidimą taip pat sustiprina skaitymo įgūdžius.


10.  Atidarykite knygų klubą.
Viskas ko tam reikia, tai dviejų žmonių skaitančių tą pačią knygą. Lai jūsų vaikas paprašo draugo, arba klubą atidarykite vaiko ir mamos pastangomis. Išsirinkite datą ir susitikimo vietą, atsineškite keletą klausimų  pokalbio pradžiai vystyti (geriausia knygos dalis, mėgstamiausias personažas, alternatyvos kitokiai pabaigai). „Skaitymas tai socialinė veikla ir knygų klubai yra puikus būdas pasidalinti patirtimi su draugais ar šeima“, sako Dr. Carlsson-Paige, kuri yra knygų klubo narė kartu su savo anūke. (Jos susitikimus daro per Skype!)

Skaitymas nėra mielas visiems vaikams, tačiau tai yra dažna problema šiam modernių laikų  pasaulyje. Įtraukite skaitymą į vaiko mylimas veiklas, skaitykite instrukcijas, plėskite žinias jo mylimoje veikloje skaitydami knygas. Neverskite to daryti per prievartą, ieškokite būdų kaip jūsų vaikas gali pamilti skaitymą. Rodykite pavyzdį, vaikai mokosi iš tėvų, kurkite jaukią skaitymo atmosferą. Dovanokite vaikui knygas, vaikų vaizduotė yra labai stipri, skaitant knygas jie gali persikelti į praeitį ar net į ateitį, tapti kokiais tik nori personažais. Knygos atveria mums įvairiausias galimybes, paaiškinkite tai vaikams ir tai taps mylima jų veikla. 

Straipsnis parašytas remiantis:



MINIBOSS BUSINESS SCHOOL

ABOUT MINIBOSS & BIGBOSS BUSINESS SCHOOL (UK)

Ken Robinson. Changing Education Paradigms

MINIBOSS & BIGBOSS SUMMER CAMPS