Labai daug metų IQ testas savo poveikiu valdė pasaulį. Jūsų intelektas galėjo būti pamatuotas vienu skaičiumi ir štai gaunate atsakymą ir vietą, kurią užimate pasaulyje. Žmonės pripažino, kad kiti turi duotų dovanų ir talentų, tačiau tai labai ilgai buvo atskirta nuo pačios intelekto sąvokos. Tik 1983 m. Howardas Gardneris paprieštaravo IQ testo konceptui teigdamas, kad žmonės turi daug skirtingų ir įvairių būdų būti pripažinti protingais. Jo teorija teigia, kad vaikai turi įvairių stiprybių ir jos yra svarbios ne tik tuo metu, kai vaikas mokosi, bet ir tada, kai jis žvelgia į pasaulį ir būtent taip, kaip jis jį mato. Pradėjus formuoti šią teoriją, buvo atlikti tyrimai su IQ testu ir nustatyta, kad jis vertino, tik tai, kaip mokiniams sekasi mokytis mokykloje, tačiau testas neturėjo jokių indikatorių, kaip sėkmingai studentai mokosi realiame pasaulyje ar kitokioje aplinkoje, nei mokykla. Nuo to laiko pedagogai pradėjo domėtis daugialypio intelekto teorija, nes ji suteikė studentams galimybę išspręsti problemas, kurios būtų aktualios tiek mokykloje tiek už jos ribų.
„Mes XX amžiuje įpratome aukštą intelektą susieti su daktarais,
inteligentais ar mokslininkais. Tačiau intelektas iš principo yra gebėjimas
sėkmingai reaguoti į naujas situacijas bei gebėjimas mokytis iš savo ankstesnės
patirties. Jei jūsų mašina sugenda užmiestyje, kas yra pats protingiausias
žmogus darbui atlikti? Ar tai kažkas su daktaro laipsniu, mokęsis universitete
ar automobilių mechanikas turintis aukštesnįjį išsilavinimą? Intelektas priklauso
nuo konteksto, užduočių ir reikalavimų, kuriuos mums teikia gyvenimas, o ne nuo
IQ balo.“
8 intelektai, kurie sudaro vaiko mokymosi raidą.
Daugelis tyrinėjo intelektą ir sukūrė septynis pagrindinius tipus.
Atminkite, kad galima įgyti bet kurį šių intelektų tipų ar netgi visus.
Lingvistinis intelektas
(„protingas žodis“)
Studentai, kurie turi kalbinį intelektą yra „protingi“ ir tai reiškia, kad
jų stiprybė yra kalba. Paprastai jie turi gerai išvystytus bendravimo įgūdžius.
Jie gali rašyti, kalbėti, naudoti tinkamą gramatiką ir turėti gausų žodyną.
Dažniausiai jie labai gerai išreiškia save žodžiais. Bet kada, kai jie turės
progą diskutuoti, garsiai mąstyti, papasakoti istoriją, rašyti žurnalą ar
prisistatyti klasėje, jie ja pasinaudos ir bus puikūs.
Loginis-matematinis intelektas
(„sumanus, pagrįstas sumanymas“)
Studentai, turintys loginį-matematinį intelektą, puikiai supranta skaičius
ir logines sąvokas. Jie turi puikius samprotavimo įgūdžius ir mėgsta dalykus
susijusius su modeliais, pavyzdžiais, moksliniais procesais ar formulėmis. Tokį
intelektą turintys studentai gali pamatyti modelius kurių nemato daugelis
žmonių. Jie geriausiai mokosi naudodamiesi modeliais, logišku problemų
sprendimu (pritaikymu realiame pasaulyje) ir bet kuo, kas yra susiję su
skaičiais.
Erdvinis vaizdas
(„protingas vaizdas“)
Studentai, kurie turi erdvinį intelektą yra „vizualiai protingi“. Norėdami
kažko išmokti ir įgyti kitokių žinių jie pasikliauja vaizdais. Jie linkę būti
kūrybingesni, nes didžiąją dalį informacijos gauna iš kūrybinių priemonių,
tokių kaip piešiniai, nuotraukos, skulptūros ar bet kokio multimedijos tipo.
Kad šie mokiniai galėtų sėkmingai mokytis klasėje, galima atlikti nedidelius
pakeitimus, pavyzdžiui, vietoj paprastų užrašų pateikti vizualizacijas.
Kūno ir kinestezinis intelektas
(„protingas kūnas“)
Daugelis žmonių turi kūno ir kinestezijos intelektą. Tai noras mokytis
darant, o ne žiūrint ar klausant. Jie mėgsta tokius dalykus kaip eksperimentai,
demonstracijos ir išvykos. Visa tai dėl to, kad jie informaciją gauna aktyviai,
o ne pasyviai. Padidėjus dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimams pasaulyje, vis
daugiau studentų nori tokio tipo mokymosi.
Muzikinis intelektas
(„protinga muzika“)
Muzikinis intelektas ne visada turi reikšti muziką, tai gali reikšti garsą.
Vibracijos, kurios skleidžia garsą ausyje, priverčia mokinius, turinčius šį
intelektą, įsitraukti ir būti imliems. Yra daugybė veiklų, kurios gali būti
paverstos muzikine veikla. Vaikai, turintys nepakankamai išvystytą klausos
sistemą, gali susidurti su sunkumais, tuo tarpu vaikams, turintiems gerą
klausos sistemą tai tampa efektyvesniu mokymusi, nei žodiniai nurodymai ar
instrukcijos. Jei mokytojas liepia mokiniams nupiešti simbolį jiems primenantį
Lotyniškas šaknis, mokinys gali lengvai sukurti dainą, kuri jam padės lengviau
tai atsiminti.
Tarpasmeninis intelektas
(„protingi žmonės“)
Studentai turintys tarpasmeninį intelektą paprastai būna ypač talentingi.
Jie maitinasi kitų žmonių supratimu. Jie yra empatiški ir puikūs
komunikatoriai, todėl šie žmonės dažniausiai yra politikai, patarėjai ar
mokytojai. Tokio intelekto studentams patinka darbas grupėse, bet koks
bendradarbiavimas, grįžtamasis ryšys ir kitų mokymas. Jie semiasi energijos iš
kitų, todėl kuo daugiau galimybių mokytojas suteiks mokytis su kitais, tuo
geriau.
Intrapersonalinis
(„protinga sąvoka“)
Intrapersonalinis intelektas reiškia, kad mokinys yra įgudęs gerai
įsisąmoninti. Jie labai gerai supranta savo mintis ir jausmus. Jiems sunkiau
sekasi darbas grupėse, tačiau jie yra labiau savarankiški. Jie mėgsta bet kokią
veiklą, kuri reikalauja reflektuoti ir
analizuoti save, pavyzdžiui, autobiografija. Puiki idėja šio tipo
studentams yra rašyti dienoraštį ar pildyti darbų knygą, tokiu būdu jie gali
tobulinti savo rašymo įgūdžius ir reflektuoti.
Natūralistinis intelektas
(„protinga prigimtis“)
Dėl tradicinių mokyklų sąlygų šis intelektas dažnai nepastebimas. Tokio
intelekto studentai turi aukštus jutiminius įgūdžius ir dažnai sutelkia dėmesį
į bendrą poveikį aplinkiniams ir atvirkščiai. Dažniau su studentais išeinant į
lauką ar pasiūlant veiklas, kurios orientuotos į gamtą ir bendruomenę, yra
geriausias pasirinkimas studentams turintiems šį intelektą.
Bendradarbiaukite su mokytojais, kad sudarytų pamokų planus atsižvelgiant į
skirtingus vaikų intelektą ir taip, kaip jie geriausiai mokosi klasėje.
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi skirtingą mokymosi stilių. Jei vaikas
nepritampa klasėje, galite pastebėti lėtesnį mokymąsi. Svarbu nepamiršti ir
priminti kitiems, kad nėra taip, kad vaikas nesugeba, tikriausiai jis
mokosi kitaip, nei kiti mokiniai. Šiuos intelektus turintiems vaikams mokymosi
medžiagą galima pritaikyti prie mokymosi stiliaus. O bendrose veiklose,
mokymosi medžiagą pateikti kuo įvairesniais būdais.
Straipsnis parašytas remiantis: https://ilslearningcorner.com/2016-12-intelligences-checklist-8-child-intelligences-that-can-weaken-or-strengthen-a-childs-learning/
